Nors skaičiuojama, kad jaunoji karta darbą keičia kone kas dvejus metus, vis dėlto tokie pokyčiai, ypač jei keičiamas ne tik darbas, bet ir profesija, gali kelti iššūkių. Pradedantys galvoti apie karjeros kaitą kelia sau daugybę klausimų, kurie gali trukdyti priimti sprendimą. Ekspertai aptaria, kurios baimės yra nepagrįstos, ir pateikia detalų veiksmų planą, kaip žengti pokyčių keliu.
Keisti skatina savirealizacija ir geresnė alga
Siekiant ne tik dirbti, bet ir realizuoti save darbe, kartais tenka priimti sudėtingų sprendimų. Žydrūnės Vitaitės, moterų mentorystės programos „Women Go Tech“ bendraįkūrėjos, pastebėjimais, daugėja žmonių, kurie ryžtasi keisti karjeros kryptį. Gyvename tokiais laikais, kai žmonės darbe ieško kiek daugiau nei materialinio atlyginimo, ir jeigu kiti poreikiai – savirealizacija, prasmė veikloje – yra nepatenkinami, tikėtina, kad anksčiau ar vėliau žmonės pradės galvoti apie kitas profesines kryptis. „Žinoma, finansinis aspektas vis dar lieka svarbus, todėl persikvalifikuoti motyvuoja ir galimybė ateityje daugiau uždirbti“, – priduria Ž. Vitaitė.
Per keletą veiklos metų „Women Go Tech“ bendraįkūrėjai teko kalbėtis su daugiau nei 1000 į programą norinčių patekti moterų, kurios pasiryžusios ateitį sieti su technologijomis. „Pastebėjome, kad daug jų siekia senų savo svajonių, kurių neįgyvendino dėl visuomenės stereotipų. Kita kategorija dalyvių – veržlios, naujus dalykus norinčios išbandyti moterys, kurios mielai keičia specialybę į perspektyvesnę ar įdomesnę. Vienu ar kitu atveju, darbo kaita rodo didelį naujų žinių, įgūdžių bei saviraiškos troškimą, siekiant išlikti konkurencingam ir perspektyviam“, – priežastis apibendrina ekspertė.
Didžiausios baimės – neracionalios
Kliūtys, su kuriomis susiduria žmonės, svarstantys apie darbo, profesijos keitimą, yra įvairios. Dažnai jaučiamas pasipriešinimas pokyčiams, nes tai susiję su nežinoma situacija ir neapibrėžtumu, baime, kad gali nepasisekti. Ž. Vitaitė teigia pastebinti, kad labai dažnai žmonės nesiryžta keistis ir dėl informacijos trūkumo – nėra žinoma, kokių specifinių įgūdžių reikės, kaip atrodo norimas darbas, kiek užtruks įsitvirtinti. „Kartais vienas pokalbis su toje srityje dirbančiu žmogumi padeda susidaryti aiškesnį vaizdą ir patvirtinti arba atmesti kai kurias karjeros kryptis, susiformavusias nuostatas apie darbo pobūdį ar įmonę. Būtent dėl to šiame procese matome ypatingą mentorystės prasmę. Žmogus, turėdamas jam reikalingą informaciją, gali priimti kokybiškesnį sprendimą.“
„Women Go Tech“ bendraįkūrėjos teigimu, žmones labiausiai baugina ne realios baimės – tokios, kaip baimė prarasti pajamų šaltinį ar įsipareigojimai bankui, nes joms randamos išeitys. „Neracionalios baimės tuo ir sudėtingos, kad sunku jas logiškai pagrįsti, o dėl to sunku rasti sprendimą. Nepasitikėjimas savimi ir baimė žengti į nežinomybę trukdo labiausiai ir turi didelės įtakos mūsų sprendimams“, – argumentuoja Ž. Vitaitė.
Kliūtys pradėjus dirbti
Pradėjusiems karjeros pokyčius Renata Šumskaitė, FinTech ir verslo konsultantė bei „Women Go Tech“ mentorė, pataria būti drąsiems ir proaktyviai siekti keliamų tikslų. Tai reiškia, kad kilus neaiškumams naujame darbe reikia klausti. „Klausimai yra didžiulė jėga profesiniame kelyje, svarbiausia – teisingai juos suformuluoti ir įsiminti atsakymus. Gerbkite jums skiriamą kolegų laiką ir pastangas, padėkokite už pagalbą. O suklydę tai pripažinkite, ištaisykite ir tų klaidų nekartokite“, – pataria ekspertė.
Ž. Vitaitė teigia, kad mentorystės programoje pastebi daug sėkmingų pavyzdžių, kuomet karjera pakreipiama norima linkme per sąlyginai trumpą laiką. Jos teigimu, katalizatorius pozityviems pokyčiams gali būti palaikanti bendruomenė: „Žmonės, kartu einantys tuo pačiu pokyčių keliu, gauna ne tik emocinį palaikymą ir motyvaciją, bet ir dalijasi informacija bei įrankiais. Tai padeda tikslus įgyvendinti žymiai greičiau ir efektyviau.“
Patarimai, kaip pradėti žengti pokyčių keliu
Karjeros pokyčių ekspertė R. Šumskaitė pataria, kaip išeiti iš komforto zonos ir pakeisti darbą.
1. Įsivardykite, dėl ko keičiate darbą: kokius jūsų poreikius, be finansų, turi patenkinti būsimas darbas, ir kodėl jums tai svarbu.
2. Įsivardykite baimes. Tai jūsų gyvenimo stabdžiai, siekiant tikslų. Pavyzdžiui, „man nepasiseks“, „aš neturiu loginio mąstymo“, „bijau, nes to niekada nedariau“.
3. Keiskite netinkamus įsitikinimus į teigiamus, vedančius rezultato link. Pavyzdžiui, „aš sugebėsiu, darysiu geriausiai, kaip galiu“, „leidžiu sau išbandyti ir įvertinti savo gebėjimus“, „aš priimu tai, kad galiu klysti“.
4. Papildykite būsimo darbo bei darbo vietos viziją: ką aš darau, kaip jaučiuosi, kokia kompanija, jos kultūra ir kolegos mane supa, kokia mano ateitis darbe, mano galimas indėlis į kompanijos kuriamą vertę.
5. Pradėkite ieškoti darbo: paskleiskite žinią tarp pažįstamų ir soc. tinkluose, informuokite atrankų agentūras, kurios specializuojasi pageidaujamoje srityje. „LinkedIn“ profilyje aiškiai įvardykite, ko ieškote.
6. Išsikelkite tikslus ir sudėliokite chronologinį veiksmų planą, kaip jų sieksite. Jei neįsivardysite aiškios krypties, bus labai sunku pasiekti tikslą. Tikslai gali būti ne tik baigtiniai, kai norite kažką įsigyti ar baigti mokslus, bet ir tęstiniai – kaip norite jaustis ar kokių santykių su aplinka ar savimi siekiate.
7. Pasitelkite mentorius, kolegas ir visas reikalingas priemones, kurios padės kryptingai eiti pasirinktu keliu.
