Maisto produktų sudėties ženklinimas – svarbus ne tik dėl to, kad vartotojai žinotų, kokios žaliavos buvo naudojamos gamyboje, bet ir dėl to, kad vartotojas žinotų, jog produkto sudėtyje nėra įvairių alergenų ar medžiagų, kurių jo organizmas netoleruoja. Maistas gali paveikti vartotojų sveikatą, todėl labai svarbu, kad jis būtų pagamintas kokybiškai ir saugiai, o ženklinimas – tikslus ir atitinkantis keliamus reikalavimus. Nors pažeidimų šioje srityje kartais pasitaiko, tačiau kontroliuojanti institucija į tai reaguoja griežtai, – teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ patarėja Aleksandra Fedotova.
Lietuvoje maisto pramonė reguliuoja Europos Sąjungos teisės aktai, taip pat nacionaliniai teisės aktai, kurių priėmimą ir pakeitimą inicijuoja Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pastaroji yra atsakinga už įvairias maisto higienos normas, kurios liečia maisto produktų ženklinimą, sudedamąsias dalis, bet didžiausia maisto pramonės dalis yra reguliuojama ŽŪM priimtais teisės aktais. Jie nustato įvairius techninius ir kokybės reglamentus, kurie taikomi mėsos ir pieno gaminiams – praktiškai kiekviena maisto pramonės sritis yra gan stipriai kontroliuojama ir kiekvienai iš jų taikomi bent vieno teisės akto reikalavimai.
Maisto pramonė taip stipriai kontroliuojama yra ne veltui. Visi maisto produktai yra daugiau ar mažiau susiję su vartotojų sveikata, todėl labai svarbu užtikrinti, kad į rinką patektų tik kokybiškas ir vartoti saugus maistas. Ypatingą vaidmenį atlieka sudėties ženklinimas, nenurodžius vos vienos sudėtinės dalies – tai gali būti laikoma ne tik vartotojų klaidinimu, bet ir maisto klastojimu.
Klaidinantys produktų pavadinimai
Anksčiau parduotuvių lentynose matyti „šokoladinio sviesto“, „trumų sviesto“ ir panašūs pavadinimai – jau kurį laiką yra traktuojami kaip klaidingi, nors daugelis žmonių juos vis dar naudoja. Pagal reikalavimus, tokie produktai turėtų būti vadinami „šokoladiniu kremu“ ar „sviestu su trumais“ ir pan. Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kuriame išaiškino, kad draudžiama pavadinimą „pienas“ ir pavadinimus, kurie skirti tik pieno produktams, vartoti pilnai augaliniam produktui apibūdinti, net tuomet, kai šie pavadinimai papildomi aiškinamaisiais ir apibūdinamaisiais žodžiais.
Yra priimtas Komisijos sprendimas, kuriame pateikiamas sąrašas produktų atitinkamomis kalbomis, kuriems gali būti taikoma išimtis. Pavyzdžiui, anglų kalboje coconut milk (liet. „kokosų pienas) arba peanut butter (liet. „riešutų sviestas“) – vartoti galima. Deja, bet kai šis sąrašas buvo sudaromas, Lietuva savo produktų sąrašo nepateikė, dėl ko šiai dienai į sprendimo priedą nėra įtraukti produktų pavadinimai lietuvių kalba, kuriems būtų taikoma išimtis.
Tiesa, atskiro teisės akto, kuris nustatytų reikalavimus tam tikrų sudedamųjų dalių, kurie naudojami produkto gamyboje, kiekiui, nėra. Šioje vietoje galima remtis bendrąja taisykle, kuri yra kildinama iš ES muitinės kodekso ir kitų ES teisės aktų. Ji nurodo, kad, jei pavadinimas, pavyzdžiui, yra „jautienos dešra“, svarbu, kad tame produkte jautiena sudarytų didesnę dalį produkto, nes būtent ši žaliava pagal kiekį produkte turi būti pirmoje vietoje, jos turi būti daugiau, nei kitų sudedamųjų dalių. Jei atsakingos institucijos įtartų pažeidimą, laboratoriniais tyrimais būtų siekiama nustatyti, kiek procentaliai gaminyje yra jautienos, o kiek – pavyzdžiui, kiaulienos. Jei būtų nustatyta, kad pastarosios gaminyje yra daugiau, tai būtų traktuojama kaip pažeidimas.
Mėsos produktų rūšys
Tokie mėsos produktų žymenys, kaip aukščiausia, pirma ir antra rūšis – taip pat yra susiję su produkto sudėtimi. Rūšis priklauso nuo to, kiek kokybiškos žaliavos buvo naudojamos produkto gamyboje ir taip pat kokia yra jų mitybinė vertė. Priklausomai nuo rūšies, yra leidžiamas skirtingas mėsos baltymų be jungiamojo audinio baltymų, drėgmės, riebalų kiekis. Taip pat ribojamas mėsos pakaitalų ir krakmolo naudojimas.
Pavyzdžiui, jei gaminys aukščiausios rūšies – tai reiškia, kad jo gamyboje nebuvo naudotas kraujas, baltyminiai mėsos pakaitalai, maisto užpildai ir mechaniškai atskirta mėsa. Jei vis dėlto gamyboje yra naudojami tokie produktai kaip sojos, kukurūzai ar kitos augalinės kilmės baltymai – jų leidžiama ne daugiau kaip 0,2 proc. Aukščiausios rūšies daktariškose dešrose, virtose pieniškose dešrelėse taip pat leidžiama naudoti ne daugiau kaip 3 proc. pieno ir kiaušinių miltelių.
Pirmos rūšies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas taip pat yra ribojamas, neleidžiami sojos miltai, o antros rūšies – tokių produktų naudojamas gamyboje neribojamas, tačiau kiekis privalo būti nurodytas sudėties ženklinime.
Mėsos gaminiai pagaminti ne Lietuvoje, kurie pagal Mėsos gaminių techninį reglamentą negali būti priskirti prie tam tikros rūšies gaminių, turi būti ženklinami nurodant „nerūšinis“. Į rūšis neskirstomi ir tie mėsos gaminiai, kurie įregistruoti į ES Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą arba į Garantuotų tradicinių gaminių registrą, taip pat tie, kurie yra ženklinami kaip „Garantuotas tradicinis gaminys“.
Pasitaiko pažeidimų
Kaip visur, taip ir Lietuvoje, pažeidimų tikrai pasitaiko, bet dažniausiai institucija, kuri nustatė pažeidimus, jų neviešina – arba dėl to, kad įmonė laiku susitvarkė, arba, nes ji tinkamai vykdo visus kontroliuojančios institucijos nurodymus.
Įvairūs patikrinimai vyksta gana griežtai – institucijos gali paprašyti ar pareikalauti pateikti produkto technines specifikacijas, visą receptūrą – kas naudojama ir kiek. Tokią informaciją kontroliuojančiai institucijai įmonės pateikti privalo. Visa tai yra susiję su įvairiais maisto saugos ir kokybės reikalavimais – jai nustatomi neatitikimai, įmonei duodamas terminas pašalinti nustatytus neatitikimus ir/ar pasitaisyti.
Jei produktas jau būtų išleistas į rinką – gali būti liepta jį grąžinti ir pašalinti nustatytus neatitikimus, taip pat laikinai gali būti sustabdytas tiekimas – tol, kol produkto ženklinimo etiketė su klaidinančiu ar netiksliu sudėties žymėjimu nebus ištaisyta. Kol įmonė tokių pažeidimų nesutvarkys, tol produkto bus neleista tiekti rinkai.
Už nustatytus pažeidimus gali būti taikomos net tik nurodytos poveikio priemonės, pavyzdžiui, produkto tiekimo rinkai sustabdymas, bet ir piniginės baudos. Jeigu nustatytas pažeidimas nebus susijęs su maisto sauga, galimai tik įmonės atsakingas asmuo bus patrauktas administracinėn atsakomybėn, kuri numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Tai gali būti bauda nuo 30 Eur iki 600 Eur.
Jei toks pažeidimas būtų pripažintas maisto klastojimu, ar suklastoto maisto tiekimu rinkai – atsakomybė būtų taikoma įmonei ir sankcijos dydis galėtų siekti nuo 3 iki 20 tūkst. Eur. Jei atvejis sukėlė vartotojo mirtį, skiriama ne didesnė nei 15 proc. bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais metais, dydžio bauda, kuri negali būtų mažesnė kaip 7 tūkst. ir ne didesnė kaip 100 tūkst. Eur.
