Nuo COVID-19 ligos pandemijos pradžios 2020 m. Lietuvoje užfiksuoti daugiau nei 1,29 mln. susirgimo atvejų. Nors didžioji dalis sergančiųjų infekcija jaučia lengvus ar vidutinio sunkumo simptomus ir gali gydytis namuose, nemažai žmonių pasireiškia įvairios ligos komplikacijos. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ medicinos gydytoja Lina Ginietienė pažymi, kad komplikacijos gali pasireikšti tiek ūminiu ligos periodu, tiek ilguoju, todėl siekiant užtikrinti gerą paciento sveikatos būklę, svarbu stebėti jo ligos eigą.
„COVID-19 ligos komplikacijų spektras apima beveik visas organizmo sistemas. Ūminiu ligos periodu COVID-19 sergantiems pacientams dažniausiai pasireiškia plaučių uždegimas, ūminis kvėpavimo nepakankamumo sindromas ar širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Pavyzdžiui, pacientus gali kamuoti širdies ritmo sutrikimai, ištikti miokardo infarktas ar progresuoti širdies nepakankamumas. Galimos ir neurologinės komplikacijos, dažniausiai tai – koordinacijos sutrikimai ar galvos smegenų insultas. Ilguoju ligos periodu pacientai dažnai patiria pokovidinį sindromą, kuris nustatomas 5–30 proc. pacientų“, – sako L. Ginietienė.
Neignoruokite patiriamų simptomų
Tiek pacientui, tiek jo artimiesiems būtina atkreipti dėmesį ir neignoruoti ligos metu progresuojančių simptomų. Kreiptis į gydytoją reikia pajutus, kad pradeda trūkti oro ar atsiranda dusulys, taip pat sumažėja fizinio krūvio tolerancija, pradeda tinti apatinės galūnės, jaučiamas jų skausmas. Tokiu atveju gydytojai įvertina paciento sveikatos būklę ir COVID-19 komplikacijų tikimybę bei sudaro tolimesnį ištyrimo planą.
Pacientams įprastai atliekamas D-dimerų tyrimas, leidžiantis trombozių riziką įvertinti net 93–96 proc. tikslumu. Priklausomai nuo įtariamos trombozės lokalizacijos, pacientui taip pat gali būti atlikti papildomi tyrimai: giliųjų kojų venų ir širdies ultragarsiniai tyrimai ar krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija su angiografija.
„Šie tyrimai gydytojams leidžia diagnozuoti giliųjų kojų venų trombozę ar plaučių arterijų trombinę emboliją. Pastarasis sutrikimas COVID-19 pandemijos pradžioje šalyje buvo diagnozuotas beveik kas trečiam pacientui, kuris dėl infekcijos komplikacijų buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje. Nustačius trombozę būtina pradėti vartoti antikoaguliantus, kuriuos pacientui paskiria jo gretutines ligas įvertinęs gydytojas“, – pasakoja „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, medicinos gydytoja L. Ginietienė.
COVID-19 infekcija – niekur nedingo
Gydytoja primena, kad pirmieji COVID-19 ligos simptomai yra panašūs į peršalimą, todėl juos pajutęs žmogus turėtų nedelsiant atlikti SARS-CoV-2 greitąjį antigeno testą. Atsižvelgiant į paciento būklę, vieniems gali užtekti simptominio gydymo, kitiems – prireikti tolimesnio ištyrimo.
„Daliai sergančiųjų gali pasireikšti sudėtingesnė ligos forma, tuomet pacientus reikia hospitalizuoti, o sunkiausiai sergančius – gydyti reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje. Komplikacijos dažniau pasireiškia žmonėms, kurie rūko, turi antsvorio problemų, serga cukriniu diabetu, bronchine astma ar kitomis lėtinėmis ligomis, taip pat trombozės dažnesnės moterims, kurios vartoja hormoninę kontracepciją“, – sako L. Ginietienė.
Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ medicinos gydytoja ragina pacientus nepamiršti, kad infekcijos sukeliamų komplikacijų dažnumas yra tiesiogiai susijęs su SARS-CoV-2 viruso paplitimu. Dėl to, siekiant išvengti susirgimo, būtina pasiskiepyti, dėvėti kaukes ir tinkamai rūpintis asmenine higiena.
Rita Rauluševičiūtė
