Kas trečias šalies gyventojas mano, kad turi padidintą kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, atskleidė reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas. O kaip yra iš tikrųjų?
Bendrovė „Spinter tyrimai“ spalio 19–29 dienomis atliko Lietuvos gyventojų apklausą. Joje dalyvavo 1009 asmenys, kurių amžius 18–75 metai. „Spinter tyrimai“ išsiaiškino, kad padidėjusį kraujospūdį ir dislipidemiją (padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje) dažniausiai tvirtina turintys 56-erių metų ir vyresni gyventojai (56,4 proc.), o taip tvirtinančių 46–55 m. amžiaus grupėje yra 50,3 proc.
Vis dėlto ir jaunesni gyventojai sako, kad susiduria su šiais negalavimais: tarp 36–45 m. amžiaus lietuvių taip tvirtina kas penktas (20 proc.), o 26–35 m. amžiaus grupėje – kas dešimtas (10,4 proc.) gyventojas.
„Aukštas arterinis kraujo spaudimas bei didesnis nei norma cholesterolio kiekis paprastai lemia didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl šiuos sutrikimus reikia diagnozuoti kuo ankstyvesnėje stadijoje. Svarbu suprasti, kad žmonės, ypač vidutinio amžiaus, dar nejaučia jokių simptomų, tad į kardiologų rankas patenka tik tuomet, kai liga jau būna įsisenėjusi, kai atsiranda skausmai krūtinėje arba dar blogiau – kai staiga, tarsi perkūnas iš giedro dangaus, įvyksta miokardo infarktas ar insultas, kurie neretai baigiasi ir mirtimi“, – sako Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė.
Lietuvoje vyksta valstybės finansuojama programa (Širdies ir kraujagyslių ligų Prevencijos programa), pagal kurią kraujospūdžio ir cholesterolio tyrimai prevenciškai atliekami sveikiems, dar neturėjusiems miokardo infarktų ir insultų, vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Kiekvienais metais patikrinami daugiau nei 300 tūkst. Lietuvos gyventojų.
„Išanalizavę šių patikrų duomenis matome, kad tikroji padėtis yra blogesnė nei gyventojai galvoja apie save. Tikrasis dislipidemijos mastas Lietuvoje yra daug didesnis: iki 90 proc. patikrintų asmenų. Tie, kurie nesitikrina arba neatsakingai geria nuo cholesterolio ar padidinto kraujo spaudimo paskirtus vaistus, pasmerkia save miokardo infarktų ar insultų rizikai. Praėjusiais metais Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos mirė 1103 darbingo amžiaus (iki 64 metų) vyrai ir 246 tokio pat amžiaus moterys. Kaip matote, darbingo amžiaus vyrams rizika mirti nuo miokardo infarkto yra 4 kartus didesnė nei moterims“, – skaičiuoja Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė.
Vaistai gydo tik tada, kai juos vartoji
Pacientams, kuriems nustatomas aukštas arterinis kraujo spaudimas ir padidintas cholesterolio kiekis, paprastai skiriami du skirtingi medikamentai kiekvienam iš šių sveikatos sutrikimų koreguoti – antihipertenzinis vaistas ir statinas. Skirdami juos medikai paaiškina kiekvieno veikimą ir tikslingumą, tačiau pacientams kartais būna sudėtinga suvokti, kodėl kasdien reikia vartoti net kelis vaistus, jei jie jaučiasi palyginti gerai.
„Su vaistais, skirtais aukštam kraujospūdžiui reguliuoti, taip nutinka rečiau, nes hipertenzija kartais sukelia juntamus ir nemalonius pojūčius: galvos skausmą, sunkumą ir kitus. Be to, neretas žmogus namuose turi kraujospūdžio aparatą, kraujo spaudimą gali pasimatuoti vaistinėje. Taip pat ir šeimos gydytojas pamatuoja kraujo spaudimą kiekvieno apsilankymo metu. Visai kita situacija su cholesteroliu. Cholesterolio padidėjimas nesukelia jokių aiškių fizinių pojūčių, tad žmogui atrodo, kad ir gydyti nėra ko. O nustatyti cholesterolio lygį gali tik laboratorija, paėmusi kraujo mėginį.
Dažnai pasitaiko, kad iš pradžių mediko paskirtus vaistus pacientas vartoja drausmingai, tačiau po kurio laiko atsipalaiduoja ir pradeda „užmiršti“. Taip elgtis nereikėtų, nes kenkiama sau – juk vien turėdamas vaistų receptą žmogus nepasveiks. Tiek antihipertenzinius vaistus, tiek statinus vartoti tiksliai taip, kaip paskirta, būtina, nes tai padeda užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, sumažinti mirties, taip pat miokardo infarkto ir insulto riziką“, – aiškina profesorė.
Politablečių nežino, bet išbandyti norėtų
Europos Kardiologų draugija savo hipertenzijos gydymo rekomendacijose nurodo, kad gydytojai gali supaprastinti vaistų vartojimo režimą sumažindami per parą vartojamų tablečių skaičių. Vienas iš būdų – vietoje keleto medikamentų pacientui skirti vieną, taip vadinamą politabletę, kurios sudėtyje yra kelios veikliosios medžiagos, koreguojančios dvi skirtingas ligas – arterinę hipertenziją ir dislipidemiją.
Apklausa parodė, kad šalyje apie politabletes yra girdėjęs tik vienas iš dešimties gyventojų. Prof. J. Čelutkienė sako, jog natūralu, kad ši vaisto forma dar nėra plačiai žinoma, nes Lietuvoje kraujospūdį ir cholesterolį kontroliuojančios politabletės prieinamos ne taip seniai. Vis dėlto, jos teigimu, išgirdęs apie tokią galimybę dažnas pacientas nudžiunga ir mielai sutinka įprastą gydymą pakeisti, motyvuodamas tuo, jog kelių vaistų vartojimas skirtingu paros metu vargina, be to, dažnai vieną ar kitą medikamentą tiesiog pamirštama išgerti.
40 proc. apklaustų respondentų nurodė, kad esant poreikiui būtų linkę klausti gydytojo dėl dviejų skirtingų tablečių pakeitimo į vieną politabletę, o 32 proc. atsakė dar tvirtai nežinantys, ar tai darytų.
