Seimas, atsižvelgdamas į istorinės, kultūrinės, socialinės atminties išsaugojimo svarbą ir prioritetus, palyginti su ankstesniais metais, nusprendė skelbti mažiau atmintinų metų. Tačiau, kaip ir šie metai, 2023-ieji padovanos ir pakvies kartu paminėti nemažai svarbių sukakčių.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė teigia, kad atmintini metai skelbiami siekiant tikro įprasminimo ir atminimo. „Tai glaudžiai susiję su tuo, kad Seimas stengiasi sukoncentruoti visos valstybės ir visuomenės dėmesį į svarbiausius ir iškiliausius įvykius“, − atkreipia dėmesį parlamentarė. Pasak jos, atmintini metai − vienas pagrindinių valstybės istorijos politikos instrumentų, kuriuo siekiama paskatinti visuomenę domėtis atminties kultūros reiškiniais. „Toks praeities įprasminimas formuoja kolektyvinę atmintį, tapatybę, skatina tautos integraciją ir ideologiškai, struktūriškai-teisiškai bei geopolitiškai apibrėžia Lietuvos valstybingumo modelį“, − pažymi Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovė.
P. Kuzmickienė pabrėžia, kad tariantis su istorikais ir visuomenininkais ieškota bendro sutarimo, kokios datos, asmenybės ar įvykiai mūsų valstybei reikšmingiausi. „Seniau būta chaoso, nes kasmet Seimas nuspręsdavo paminėti apie 20 atmintinų metų. Tokia gausa nerodo supratimo, kas yra svarbu valstybei, tuo labiau nėra galimybės tiek programų ir finansuoti. Pagaliau 2023 metais minėsime tris didžiuosius jubiliejus“, − džiaugiasi Seimo komisijos pirmininkė.
2023-iaisiais paskelbti treji atmintini metai
Seimas 2023-iuosius paskelbė Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų, Klaipėdos krašto bei Šventojo Juozapato metais. Taip pažymėsime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų 700 metų ir šventojo Juozapato kankinystės 400 metų sukaktis.
Lygiai prieš 700 metų, 1323 m. sausio 25 d., Vilniaus miestas pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Europai skirtuose laiškuose. Juose buvo pabrėžta Lietuvos ir Vilniaus kaip valstybės sostinės orientacija į Europą, siekiai atsižvelgiant į etnopolitinės, kultūrinės ir konfesinės įvairovės sąveiką kurti europinį valstybingumą kaip priešingybę azijinei despotijai. Pabrėžtina, kad ši strategija išliko aktuali visą 1323–2023 metų laikotarpį.
Kadangi kitais metais bus minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osios metinės, Seimas 2023-iuosius paskelbė Klaipėdos krašto metais. Po 1923 m. sukilimo įvykęs Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos tapo vienu svarbiausių XX amžiaus geopolitinių laimėjimų, turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos raidai, jos kaip jūrinės valstybės statusui, taip pat Klaipėdos kaip uostamiesčio vaidmeniui Baltijos jūros regione.
Istoriškai ir geopolitiškai viena įdomiausių sukakčių – Šv. Juozapato (Ivano Kuncevičiaus) kankinystės 400 metų sukaktis. 1623 m. lapkričio 12 d. kankinystės mirtimi Vitebske miręs graikų apeigų katalikas (unitas) šventasis Juozapatas tiesiogiai susieja Lietuvą ir Ukrainą, primindamas Graikų apeigų katalikų Bažnyčios istorinę ištikimybę Europai. Jis Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje ir Bazilijonų vienuolyne subrendo kaip iškilus dvasininkas, pasišventęs Unijinės Bažnyčios įtvirtinimui ir Krikščionių Bažnyčios vienybei, paskelbtas palaimintuoju 1643 m., o 1867 m. – šventuoju. Todėl 2023-iuosius sutarta paskelbti Šventojo Juozapato metais.
Seimas išskyrė svarbias sukaktis
Seimas šiemet taip pat priėmė rezoliuciją, kurioje išskyrė valstybei svarbius įvykius, žymių asmenybių sukaktis.
2023 m. minėsime vargonininko, pirmosios lietuviškos operos kūrėjo Miko Petrausko 150-ąsias, rašytojo Mykolo Vaitkaus 140-ąsias, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-ąsias, knygnešės Felicijos Bortkevičienės 150-ąsias, Lietuvos žvalgės, politikės Marcelės Kubiliūtės 125-ąsias, istoriko, rašytojo Simono Daukanto 230-ąsias ir poeto Jurgio Baltrušaičio 150-ąsias gimimo metines.
Kitąmet taip pat minėsime aktualius Lietuvos istorijos, politikos ir kultūros įvykius – paskutinių okupuotos Lietuvos masinių trėmimų 70-metį, Vilniaus geto likvidavimo 80-metį, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 90-metį, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) įsteigimo 80-metį, okupacinės Sovietų Sąjungos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 30-metį ir Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso Kersteno komiteto 70-metį.
2023-iaisiais sukanka 700 metų nuo Aukštaitijos vardo pagarsinimo, 770 metų nuo Dzūkijos (Dainavos) vardo pirmojo paminėjimo ir 100 metų nuo Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno įsteigimo.
Šioms sukaktims paminėti Seimas yra pasiūlęs Vyriausybei sudaryti tarpžinybines komisijas programoms rengti, įtraukiant į jas Lietuvos institucijas, savivaldybes, bendruomenes, organizacijas ir piliečius.
Rimas Rudaitis
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro patarėjas
