Lietuvos gyventojai per 2024 metus į vaistines grąžino rekordinį – net 35,5 tonos – nereikalingų vaistų kiekį. Šis augantis farmacinių atliekų srautas atspindi dvi priešingas tendencijas: didėjantį visuomenės sąmoningumą ir vis dar gają neracionalaus vaistų vartojimo problemą. Tačiau toks milžiniškas nepanaudotų vaistų kiekis – ne tik aplinkosauginis iššūkis, bet ir akivaizdus pavyzdys, kaip švaistomos ir pačių gyventojų, ir valstybės lėšos.
Sunku įsivaizduoti tokį didelį nereikalingų vaistų kiekį, tačiau apytiksliais skaičiavimais, jis galėtų užpildyti apie 355 vidutinio dydžio vonias. Dar sunkiau nustatyti, kokia būtų tokio kiekio finansinė išraiška. Tačiau, tarkime, jei 1 kg vaistų kainuotų vidutiniškai 200 eurų (kai kurie vaistai yra pigesni, kiti – itin brangūs), tuomet 35,5 tonos vaistų galėtų būti vertos daugiau nei 7 mln. eurų.
Lietuvoje net 78 proc. pacientams išrašomų receptinių vaistų yra kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Tai reiškia, kad dalis vaistinėms grąžintų vaistų buvo apmokėta sveikatos draudimo lėšomis, taip pat pacientų asmeninėmis priemokomis.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vyresnioji patarėja Irma Medžiaušaitė įsitikinusi – jeigu pacientai vartotų paskirtus vaistus, taip kaip nurodė gydytojai, juos tiesiog suvartotų ir pagerėtų sveikata bei sumažėtų farmacinių atliekų. Gydytojas, skirdamas naujų vaistų tiek, kiek reikia trumpesniam gydymo kursui, galėtų tiksliau įvertinti, kaip veikia vaistai, o esant poreikiui pakeisti gydymą, nesusidarytų nereikalingų vaistų atliekų. Be to, sutaupytos lėšos galėtų būti panaudotos veiksmingiau, pavyzdžiui, pacientų sveikatai stiprinti, sveikatos priežiūros paslaugoms užtikrinti ir naujiems vaistams kompensuoti.
Sąmoningumas ar švaistymas?
Per pastaruosius penkerius metus nereikalingų vaistų kiekiai smarkiai padidėjo. Dabar per pusmetį vaistinės surenka tiek farmacinių atliekų, kiek anksčiau surinkdavo per visus metus. „Iš vienos pusės, tai džiugina, nes žinome, kad tokie dideli kiekiai vaistų neatsidurs tarp buitinių atliekų, o bus specialiai utilizuojami, kita vertus, kyla klausimas – ar tikrai visi šie vaistai buvo reikalingi pacientams? Esame įsitikinę, jei vaistai būtų įsigyjami ir vartojami atsakingiau, dalis šių atliekų tiesiog nesusidarytų“, – tvirtina I. Medžiaušaitė.
2023 m. rugsėjį VLK inicijuotas sociologinis tyrimas parodė, kad net 66 proc. Lietuvos namų ūkių prikaupia nebevartotinų vaistų. Dažniausiai vaistai namuose kaupiasi dėl noro turėti atsargų (60 proc.), gydymo nutraukimo nejaučiant pagerėjimo (23 proc.) arba nepilno gydymo plano laikymosi (19 proc.), kai pacientai vartoja mažiau vaistų nei rekomenduota, siekdami išvengti šalutinio poveikio ar sutaupyti.
Ekspertai pastebi, kad kai kuriems pacientams trūksta informacijos apie vaistų laikymo ir vartojimo taisykles, o dalis tiesiog perka daugiau vaistų nei reikia, ypač per sezonines ligų bangas.
Ligonių kasos pabrėžia, kad racionalus vaistų vartojimas reiškia, jog pacientui skiriami tik jam tinkamiausi vaistai, atsižvelgiant į jo individualius poreikius, dozes ir gydymo trukmę. Tai įmanoma tik glaudžiai bendradarbiaujant gydytojui ir pacientui, kai gydytojas skiria vaistus, o pacientas laikosi rekomendacijų. Pirmą kartą paskyręs kompensuojamąjį vaistą, gydytojas gali išrašyti receptą tik 10 dienų, jei liga yra ūmi, o kitais atvejais – mėnesio gydymo kursui. Tik įsitikinus, kad vaistas yra tinkamas ir saugus, gydytojas gali skirti vaistus ilgesniam laikotarpiui, iki 3 ar 6 mėnesių.
Nei į šiukšlių dėžę, nei į kanalizaciją
Vaistai, kaip ir kitos cheminės medžiagos, gali tapti pavojingi, jei naudojami netinkamai arba netinkamai tvarkomi. Nors šios medžiagos dažnai atneša didelės naudos, netinkamas jų laikymas ar šalinimas gali sukelti rimtų sveikatos ir aplinkos problemų.
„Pavyzdžiui, namuose laikomi nereikalingi ar pasibaigusio galiojimo vaistai didina apsinuodijimų riziką, ypač vaikams ir gyvūnams. Be to, kai tokie vaistai išmetami į šiukšliadėžę ir jų patenka į aplinką bei dirvožemį, tai gali sukelti taršą, – sako VLK specialistė ir priduria, kad kai kurie žmonės klaidingai mano, jog vaistų išpylimas į kanalizaciją yra mažesnė blogybė, tačiau taip nėra. – Vaistų išpylimas į kanalizaciją gali lemti tai, kad jie pateks į paviršinius arba gruntinius vandenis ir dar labiau terš aplinką.“
Kaip sako Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų stebėsenos ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė, remiantis tarptautinių mokslinių tyrimų duomenimis, pasibaigusio galiojimo vaistams patekus į komunalinių atliekų srautą, farmacinės veikliosios medžiagos po kelerių metų patenka į atliekų sąvartynų gruntinius vandenis. „Tiek sąvartynų filtrato valymo įrenginiai, tiek ir komunalinių nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs nuotekas visiškai išvalyti nuo farmacinių veikliųjų medžiagų, tad tam tikri šių cheminių teršalų kiekiai patenka į upes, ežerus ir šiuos užteršia, turi įtakos augalams ir gyvūnams“, – tvirtina ekspertė.
Be to, svarbu žinoti, kad pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatas, pacientas gali laikyti tik tiek narkotinių ir psichotropinių vaistų, kiek jam buvo išduota vaistinėje pagal receptą. „Tai reiškia, kad mirus žmogui, kuriam buvo paskirti kontroliuojami vaistai, jų tolesnis laikymas tampa neteisėtas. Kad tokie vaistai būtų tinkamai sunaikinti ir nepatektų į neteisėtą apyvartą, artimieji privalo juos atnešti į vaistinę“, – teigia V. Žilėnaitė-Puodžiuvienė.
Kaip atsakingai vartoti vaistus?
- Tiksliai laikytis gydytojo nurodymų. Jei gydymas nutraukiamas anksčiau laiko ar vaistai vartojami kitaip nei rekomenduota, kyla pavojus sveikatai ir kaupiasi nereikalingi vaistai.
- Pirkti tik tuos vaistus, kurių tikrai reikia. Nekaupkite atsargų be reikalo.
- Pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jei abejojate dėl vaistų vartojimo trukmės ar dozavimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais.
- Kur dėti nereikalingus ar pasibaigusio tinkamumo vartoti vaistus?
VLK kartu su vaistinėmis nuolat skatina gyventojus tinkamai rūpintis farmacinių atliekų utilizavimu. Vaistinės darbuotojas pasirūpins, kad grąžinti vaistai būtų saugiai perduoti specializuotoms atliekų tvarkymo įmonėms, kurios užtikrins aplinkai nekenksmingą utilizavimą.
„Vaistinėms grąžinami vaistai yra tinkamai sunaikinami pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus, todėl nereikia rūpintis dėl jų poveikio gamtai“, – akcentuoja VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vyresnioji patarėja I. Medžiaušaitė.
SVARBU! Nereikalingus ar pasenusius vaistus reikia grąžinti į vaistines – tai saugiausias būdas apsaugoti sveikatą ir aplinką. Netinkamai išmesti vaistai gali sukelti apsinuodijimus ar patekti į vandenį. Jei vaistinė atsisako juos priimti, kreipkitės į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Gyvsidabrio termometrai laikomi pavojingomis atliekomis – juos nemokamai priima savivaldybių atliekų surinkimo aikštelės, o Vilniuje juos surenka UAB „Grinda“ (tel. 1355, el. p. 1355@grinda.lt).
Šis straipsnis yra VLK vykdomos informacinės farmacinio raštingumo kampanijos „Vaistai nekalba“ dalis.
Valstybinės ligonių kasos Komunikacijos skyriaus informacija
