Inovatyviausios idėjos, darbščiausios savivaldybės ir stipriausios bendruomenės buvo įvertintos „Europos burių“ apdovanojimais. Pažangiausi ir reikšmingiausi Europos Sąjungos investicijomis finansuoti projektai apdovanoti jau dvyliktą kartą. Finansų ministerija paskelbė aštuonias nominacijas: už investicijas į žmogų, už šiuolaikiškos aplinkos kūrimą, už inovatyviausius sprendimus, už įdomiausią smulkaus verslo plėtrą, už inovacijų proveržį švietimo ir mokslo srityje, už inovacijas tausojant aplinką, už investicijas į atsinaujinimą bei už bendruomeniškumo skatinimą.
„Šviesolaidinis internetas – vakar dienos naujiena, lazeriai – jau kasdienybė, apie FINTECH galimybes kalbama daug ir garsiai, nesuskaičiuojama galybė sėkmingų pasaulyje startuolių iš Lietuvos – jau nieko nestebina. Bet ar žinojome apie visa tai tada, kai dar nebuvo ES investicijų?“, – klausė finansų ministras Vilius Šapoka gausiai į „Europos burių“ apdovanojimus susirinkusių svečių.
Pasak ministro ES investicijos neatpažįstamai pakeitė ir toliau keičia mūsų šalies veidą ir mūsų kasdienį gyvenimą. „Ir net jei šiemet atrodo, kad Lietuva yra tokia pat kaip pernai, tereikia atsigręžti ir prisiminti, kokia ji buvo prieš penkiolika metų, suprasime – koks ilgas kelias nueitas“, – kalbėjo ministras Vilius Šapoka.
Įvertinti didžiausią vertę žmogui, kraštui ir valstybei kuriančius Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamus projektus buvo surinkta komisija. Joje dirbo skirtingų sričių specialistai: istorikė, Klaipėdos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, Telšių žinių redaktorė Vilima Meškauskienė, Lietuvos verslininkas, pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius, Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorė Rūta Dapkutė – Stankevičienė, 15min.lt žurnalistas Ernestas Naprys, LRT žurnalistas, kelionių vadovas, rašytojas Liudas Dapkus ir žurnalistė Edita Mildažytė.
Apdovanojimas už investicijas į žmogų atiteko projektui „Kavos galia“. Tai sutrikusio intelekto asmenų priešdarbinių įgūdžių ugdymas savanoriškoje veikloje. Už bendruomeniškumo skatinimą buvo apdovanoti Panevėžio bendruomeniniai šeimos namai. Apdovanojimą už investicijas į atsinaujinimą atsiėmė Raseinių miesto prekyvietės ir viešųjų erdvių modernizavimo projekto vykdytojai. Už inovacijų proveržį švietimo ir mokslo srityje aukščiausiai komisijos įvertintos buvo Šiaulių Didždvario gimnazija ir „Juventos“ progimnazija dėl sėkmingos ugdymo aplinkos modernizavimo projekto įgyvendinimo.
Dideli darbai prasideda nuo mažų žingsnių, tad nominacijoje už įdomiausią smulkaus verslo projektą pristatomi ir apdovanojami tie, kurie ryžosi žengti pirmuosius žingsnius, pristatydami rinkoje dar nematytus, naujus ir inovatyvius produktus, prekės ženklus ar paslaugas. Šios nominacijos laimėtoja – UAB ,,NanoAvionika“. „Labai džiaugiamės šiuo apdovanojimu. Kol kas esame labai jauni, maži, ir mums ypatingai reikalingas tarptautinis pastebėjimas, nes kuriame palydovus“ – atsiimdama apdovanojimą, kalbėjo Indrė Kulėšienė iš „NanoAvionikos“
Kiekvienas iš mūsų norime gyventi švarioje, jaukioje bei gražioje aplinkoje. Dėl šios priežasties aplinkos tausojimas visuomenėje yra tapęs itin svarbiu ir nuolat plėtojamu klausimu. Nominacija už inovacijas tausojant aplinką yra skirta tiems, kurie pasinaudodami ES investicijomis jas nukreipė į sprendimus aplinkos tausojimui. Už elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimą namų ūkiuose buvo apdovanota Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Apdovanojimas už inovatyviausius sprendimus išvažiavo į Klaipėdą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sukurta išmanioji programėlė „Pažink uostamiestį su Taravos Anike“ vienareikšmiškai sužavėjo visus komisijos narius. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas, atsiimdamas garbingą apdovanojimą iš finansų ministro Viliaus Šapokos rankų, kvietė visus atvažiuoti į Klaipėda ir patiems išbandyti nemokamą gidą po uostamiestį. Programėlė buvo kuriama didelių kruizinių laivų keleiviams, tačiau ji tapo labai populiari ir tarp pačių klaipėdiečių.
Paskutinėje nominacijoje – už šiuolaikiškos aplinkos kūrimą, laimėtojais pripažinti plungiškiai. Aukštu balu buvo įvertintas Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas. “Nieko nepasakosiu apie mūsų projektą, atvažiuokite į Plungę ir patys viską pamatysite“, – šypsojosi Plungės meras Audrius Klišonis. Savo kalboje jis suskaičiavo, kad sėkmingas projektas susideda iš 99 procentų darbo, vieno procento sėkmės, o svarbiausia visada lieka idėja.
