Į eismo įvykį patekę vairuotojai paprastai neprisipažįsta, kad kritiniu momentu buvo užimti kitais dalykais: naršė telefone ar skambino, valgė, žaidė su vaikais ar nesusitvarkė su automobilio salone nerimstančiu naminiu gyvūnu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vairuotojų išsiblaškymą laiko viena didžiausių problemų saugumui kelyje, o JAV skaičiuojama, kad tai lemia maždaug dešimtadalį eismo įvykių.
Vienos Lietuvoje veikiančios Draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad tikrąjį vairuotojų išsiblaškymo mastą Lietuvoje galima nebent nutuokti. Prieš porą metų įmonės iniciatyva prie didelių sankryžų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje atliktas tyrimas atskleidė, kad į pašalinę veiklą vos sustojęs prie šviesoforo iškart panyra net kas antras vairuotojas – dažniausiai naršo išmaniajame telefone, kalba telefonu be laisvų rankų įrangos ar gražinasi.
„Kad ir koks reikalas vairuojant atrodytų be galo svarbus, jis vis tiek neturėtų iš pirmosios vietos išstumti vairavimo. Kelių eismo taisyklėse vienareikšmiškai nurodoma, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Deja, bet vairuojant kiekviena atotrūkio sekundė gali akimirksniu tapti kritine“, – sako jis.
Kaip nejuntamai praskrieti futbolo stadioną
Draudikai pastebi, kad negalima nuvertinti net ir kelių sekundžių, per kurias žvilgsnis atitraukiamas nuo kelio. Skaičiuojama, kad trumpąją žinutę telefone perskaityti užtrunka 4-5 sekundes. Jei gyvenime tai yra tik akimirksnis, vairuodami per tiek laiko galite net nepastebėti, kaip jau praskriejote visą futbolo stadiono ilgį.
„Klaidingai įsivaizduojama, kad jei greičio pedalas nenuspaustas iki dugno, vairavimas yra saugus. Tikrai nebūtinai. Tarkime, važiuodami 60 kilometrų per valandą greičiu per 5 sekundes spėsite nuvažiuoti apie 84 metrus, o 90 kilometrų per valandą – net 125 metrus. Standartinis futbolo stadiono ilgis yra 105 metrai. Tokio ilgio atkarpoje gali nutikti bet kas ir sureaguoti į tai praktiškai nėra šansų, jei į kelią tuo metu nežiūrima“, – teigia A. Žiukelis.
Savo laiku šokiruojančius tyrimo rezultatus paskelbė Jungtinių Amerikos Valstijų Jutos universiteto tyrėjai, palyginę vairuotojų pastabumą bei reakciją vairuojant, jei tuo metu naudojamasi mobiliaisiais telefonais. Paaiškėjo, kad vairuotojui kelyje kalbantis mobiliuoju telefonu, jo reakcijos laikas tampa panašus tarsi pavartojus alkoholio. Todėl tikimybė, jog tokie vairuotojai pateks į eismo įvykį, ženkliai išauga.
„Būtų nesąžininga demonizuoti vien tik mobiliuosius įrenginius, nors dažnas jų naudojimas daro labai didelę įtaką eismo saugumui. Visos smulkios vairuotojų nuodėmės ar netinkami įpročiai yra vienodai pavojingi, nes kainuoja tas gyvybiškai svarbias sekundes, kurias vairuotojai skiria ne vairavimui, o pašalinei veiklai. Belieka tik skatinti ir šviesti vairuotojus maksimaliai susitelkti į vairavimą“, – konstatuoja ekspertas.
Vairuotojai ir blaškosi, ir yra blaškomi
Įvairių šalių statistiniai duomenys ir tyrimai rodo, kad dažniausiai vairuotojus išblaško mobilieji telefonai. Tai gali būti skambinimas arba atsiliepimas į skambutį, žinučių skaitymas bei rašymas, taip pat naršymas.
„Vairuotojai dažnai naudojasi ir įvairiomis eismo programėlėmis. Jeigu žinote, kad tokios programėlės reikės, įsijunkite ją prieš pajudėdami, jokiu būdu ne jau išvažiavę į kelią. Kalbėti telefonu leidžiama naudojantis laisvų rankų įranga, tačiau telefono laikymą prie ausies vairuojant policijos pareigūnai traktuoja kaip grėsmę kitiems eismo dalyviams ir gali skirti iki 90 eurų baudą. Be to, reikėtų suvokti, kad net ir naudojant laisvų rankų įrangą bet koks sąmoningas ar nesąmoningas minčių nukreipimas į pašalinę veiklą gali būti lemtingas. Tai galioja ir bendraujant su keleiviais, ir tiesiog klausantis radijo ar nejučia užsisvajojus“, – atkreipia dėmesį A. Žiukelis.
Dėmesį blaškantys klasikiniai faktoriai yra užkandžiavimas, gėrimas vairuojant, makiažas, o rūkymą dar labiau komplikuoja elektroniniai rūkymo įrenginiai, kurių neužtenka prisidegti, juos reikia ir įkrauti.
„Važiuojant su vaikais galinio matymo veidrodėlis kartais pakreipiamas taip, kad vairuotojai matytų ne kelią, o gale sėdinčius vaikus ir ką jie veikia, paduoda jiems užkandžių, gėrimą ar žaislą. Saugumą mažina ir salone laisvai vaikščioti paleisti gyvūnai, kurie reiškia nepasitenkinimą transportavimo dėžėmis ar pavadėliais. Jei jie dar nepalindo po sėdyne ar po pedalais, jų judėjimą po saloną vairuotojai vis tiek seka bent akies krašteliu. Taip pat dažnai skubant ir priverstinai stabtelėjus kamštyje, moterims kyla natūralus noras sutaupyti laiko ir pasirūpinti savo makiažu automobilyje. Nedarykite to. Saugumas turi būti prioritetas numeris vienas“, – pataria ekspertas.
Ieva Pabiržė
Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus projektų vadovė
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
