Birželio antroje pusėje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą ir suformavo praktiką, kuri gali tiesiogiai atsiliepti įmonės vadovams ar vadovaujančias pareigas užimantiems jų savininkams – net pardavus akcijas ir atšaukus vadovą iš pareigų jo atsakomybė išlieka.
Pasiveja ir 10 metų senumo įvykiai
Nauja praktika suformuota dėl nemokios ir nemokumo administratoriaus atstovaujamos įmonės inicijuoto ieškinio prieš buvusį vadovą, kuris tuo pačiu buvo ir įmonės akcininkas. Šiai įmonei jis vadovavo iki 2013 m. vidurio, kai pardavęs turėtas akcijas naujai akcininkei tuo pačiu buvo atleistas ir iš vadovo pareigų.
Svarbu pabrėžti, kad tuo metu, kai buvęs vadovas pardavė turėtas akcijas, įmonė nebevykdė realios veiklos. Negana to, įmonė nemokia tapo dar anksčiau – 2011 metais, kuomet įmonės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) siekė virš 20 tūkst. eurų sumą.
Po akcijų pardavimo ir naujo vadovo paskyrimo įmonė ir toliau nevykdė jokios veiklos. Galiausiai įmonei 2018 metais buvo iškelta bankroto byla, o VMI reikalavimai išaugo iki 43 519,75 eurų.
Atsižvelgęs į visas aplinkybes ir motyvuodamas, kad jei įmonės bankroto byla būtų iškelta dar 2011 metais, VMI kreditorinis reikalavimas nebūtų padidėjęs nesukeliant įmonei ir kreditoriams žalos, teismas priteisė 22 058,8 eurų žalos atlyginimą iš buvusio įmonės vadovo. Tai skirtumas tarp įmonės skolos 2011 metais ir VMI reikalavimo įmonės bankroto byloje.
Jei žvelgtume pagal įstatymo raidę, viskas atrodo suprantama ir logiška. Remiantis įmonių bankroto įstatymu, įmonei tapus nemokia buvo būtina inicijuoti jos bankroto bylą. To paties straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta pareiga įmonės vadovui atlyginti žalą, kilusią dėl pavėluoto pareigos inicijuoti bankroto bylą įmonei tapus nemokiai įvykdymo. Kitaip sakant, įmonės bankroto procedūra turėjo būti inicijuota dar 2011 metais jai tapus nemokia. Tačiau tai nebuvo padaryta, už tai buvęs vadovas dabar ir atsako. Be abejo, tokį buvusio vadovo elgesį galbūt galima aiškinti viltimi, kad įmonė naujo savininko rankose vėl taps mokia.
Saugiau – skelbti bankrotą
Ši situacija ir kasacinio teismo nutartimi suformuota praktika siunčia labai aiškia žinią – buvusių vadovų ir vadovaujančias pareigas užėmusių akcininkų atsakomybės už veiksmus, atliktus iki jų atšaukimo ir akcijų pardavimo, nepanaikina akcijų perleidimas, vadovo atšaukimas ir faktas, kad iki bankroto bylos iškėlimo vadovo pareigas ėjo kitas asmuo. Esant tokiai situacijai, buvę įmonių vadovai nebegali būti ramūs, kad iš jų nebus pareikalauta atlyginti žalos, nors įmonės valdymą yra perėmę nauji valdymo organai.
Ieškant pozityvių tokio sprendimo taškų, galima sakyti, kad tokia teismų praktika užkerta kelią piktnaudžiavimui, kai akcijos yra parduodamos ir vadovai keičiami siekiant išvengti atsakomybės.
Taip pat tokia praktika siunčia labai aiškų signalą sąžiningiems vadovams bei vadovaujančias pareigas užimantiems akcininkams – jei įmonė tapo nemokia, geriau ne parduoti jos akcijas ir bandyti ją gelbėti perduodant jos valdymą į kitas rankas, o inicijuoti bankroto bylą. Nesvarbu, kad naujas akcininkas žada atgaivinti įmonės veiklą ir panaikinti nemokumą – juk jam gali ir nepasisekti. O tuomet žalos šmėkla persekios ne tik valdymą perėmusius, bet ir įmonę iki nemokumo nuvedusius buvusius savininkus ir/ar vadovus.
Galiausiai, aptariamas kasacinio teismo išaiškinimas ypač svarbus ne tik vadovaujančias pareigas užimantiems įmonių savininkams, bet ir įmonės akcijų neturintiems samdomiems vadovams. Taip siunčiama žinia, kad samdomi vadovai privalo inicijuoti bankroto bylą įmonei tapus nemokia ir akcininkams nesiėmus veiksmų atstatyti jos mokumą. O akcininkams tik žadant surasti naują įmonės vadovą ir prašant dabartinio dar „pabūti pareigose“, laukti nevertėtų. Jei vadovas su tuo sutiks ir lauks naujo vadovo paskyrimo, iškyla tikimybė, kad įmonės skola augs, o dėl jos padidėjimo, kaip žalos, privalės atsakyti būtent „laukęs“ vadovas.
Atkreipiame dėmesį, kad aptarta kasacinio teismo nutartis yra priimta aiškinant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Šiuo metu šis įstatymas yra negaliojantis ir yra pakeistas Juridinių asmenų nemokumo įstatymu. Tačiau pastarojo nuostatos taip pat įtvirtina pareigą vadovui laiku inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą ir atlyginti žalą, sukeltą dėl netinkamo šios pareigos vykdymo.
Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertas Kazimieras Karpickis
