Tyrimai rodo, kad 40-60 proc. biurų ploto yra neišnaudojama. Ateities prognozės ir kitų šalių pavyzdžiai taip pat verčia susimąstyti ir atkreipti biurų savininkų dėmesį į efektyvumą – kaip tinkamai išnaudoti visas erdves, sumažinti kasdienes išlaidas ir net motyvuoti darbuotojus?
Besikeičiantis darbo pobūdis, kai vis daugiau užduočių atliekamos nuotoliniu būdu, vykstama į susitikimus su klientais, daro įtaką tam, kiek laiko darbuotojai praleidžia prie savo darbo stalo. Paskutinių 10-15 metų tyrimai įvairiose šalyse rodo, kad net piko metu daugiau nei 20 procentų visų darbo stalų biuruose yra laisvi (į „užimtų stalų“ skaičių įtraukiant ir tuos, prie kurių yra padėti asmeniniai daiktai, rodantys, kad asmuo yra biure). Tai reiškia, kad bent penktadalis biuro erdvių yra nenaudojamos ir finansiškai nenaudingos, ypač toms įmonėms, kurios turi daug darbuotojų.
„Iš tiesų, antra pagal dydį išlaidų grupė kiekvienai organizacijai yra kaštai, susiję su fizine aplinka (pastatas arba nuoma, išlaikymas ir pan.). Problema ta, kad įprastai fizinės aplinkos valdymas yra pasyvus – reaguojama tik iškilus problemai. Jei savo nekilnojamąjį turtą organizacijos valdytų efektyviai, pasitelkiant strategiją, galėtų gauti įvairiapusės naudos – nuo fizinės darbo aplinkos iki ergonomikos bei pagerėjusių finansinių rodiklių, patobulintų verslo procesų, pakelto darbuotojų produktyvumo ir teigiamos klientų patirties”, – komentavo NT ekonomikos, turto valdymo, darbo aplinkos optimizavimo mokslų dr. Vitalija Danivska.
Pašnekovės teigimu, dauguma organizacijų pertvarko savo biurus ir įdiegia aktyvia veikla pagrįsto biuro koncepciją (activity-based workplace). Tai reiškia, kad yra keičiamos darbo taisyklės, suteikiant galimybę dirbti nuotoliniu būdu ir lanksčiu darbo grafiku. Taip pat keičiama darbo aplinka visiškai arba dalinai naikinant asmeninę darbo vietą ir vietoj to suteikiant skirtingas darbo vietas, priklausomai nuo veiklos tipo. Tokio tipo biurai kuo toliau, tuo labiau populiarėja visame pasaulyje. Naujausias tyrimas Suomijoje rodo, kad, jeigu anksčiau tokius biurus turėjo tik didelės arba labai didelės korporacijos, tai dabar ši koncepcija jau yra aktyviai diegiama ir mažesnėse įmonėse bei viešosiose įstaigose. Tokių biurų tinkamam valdymui reikalingi šiuolaikiniai sprendimai ir efektyvi biuro valdymo sistema.
Biurai neišnaudoja net pusės darbinio ploto
Tam, kad būtų rastas individualus sprendimas, tinkantis konkrečiai organizacijai, visų pirma, reikia įvertinti biuro efektyvumo panaudojimo lygį. Pasak „Mepco” produkto vadovo Justo Vaitulevičiaus, dažniausia nustatoma problema – pusės darbinio ploto neišnaudojimas. Todėl visais atvejais svarbiausi tikslai yra išanalizuoti, koks yra tikrasis darbo vietų užimtumas, kurie biuro plotai naudojami mažiausiai, ar tinkamai išnaudojamos posėdžių salės, ar jos tinkamo dydžio, ir kt.
„Suomių kompanija sukūrė efektyvų biurų ploto vertinimo įrankį – „Optimaze Measure’’, kuriuo informacija renkama remiantis trimis pagrindiniais kriterijais. Pirmasis: po stalu arba susitikimo kambariuose, salėse, darbo vietų zonose pastatomi IoT sensoriai, kurie matuoja ir vadovams Online būdu pateikia duomenis apie biuro užimtumą. Jau po pirmų dviejų savaičių turime aiškias išvadas – kaip efektyviai yra naudojamos erdvės. Antrasis vertinimo rodiklis yra kokybinis tyrimas arba – darbuotojų apklausa, kurios metu nustatome, kaip dažnai ir kokiose erdvėse, susitikimuose jie dalyvauja, kokie jų įpročiai ir poreikiai darbo vietai bei aplinkai, ar įrengtos visos zonos, reikalingos jų efektyviam darbui bei socialiniam gyvenimui?’’, – komentavo J. Vaitulevičius.
Kokybinio ir kiekybinio tyrimo duomenis sujungia specifinis algoritmas. Įvertinus rezultatus ir atsižvelgiant į organizacijos poreikius, pateikiamos rekomendacijos. „Gauname labai konkrečius duomenis, kuriais vadovaujantis, interjero architektas gali atlikti vidaus išplanavimo projektą, atitinkantį įmonės lūkesčius, darbo specifiką ir veiklą. Toks biurų erdvių vertinimas suteikia galimybę ne tik rinkti informaciją apie erdvių naudojimą, matyti, kurie kolegos dirba biure, kurie namuose, bet ir sužinoti darbuotojų lūkesčius, naudojamas technologijas, pagrindines kliūtis, kurios užkerta kelią biuro efektyvumui bei taupymui”, – sakė J. Vaitulevičius.
Papildoma motyvacija darbuotojams
V. Danivska sako, kad biurų efektyvumo analizės duomenys yra labai naudingi organizacijoms priimant sprendimus dėl biuro tipo, dydžio, išplanavimo, siekiant įsivertinti finansinę grąžą, projekto sėkmę. Dažnai pastovaus monitoringo pasekmė būna sumažėjęs darbo vietos plotas arba mažiau specializuotų darbo vietų, tačiau nebūtinai visos kvadratūros sumažėjimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad tokių naujo tipo biurų, kurie yra optimizuoti pagal organizacijos individualius poreikius, be kaštų sumažinimo, didžiausia pridėtinė vertė yra darbuotojų veiklos efektyvumo gerinimas, kuomet darbuotojai yra labiau patenkinti savo darbu, geriau jaučiasi, yra labiau įsipareigoję savo įmonei.
