Dėl kurį laiką vietinį turizmą varžiusių keliavimo tarp savivaldybių ribojimų, stipriai sumažėjo turizmo objektų lankomumas. Atlaisvinus judėjimo suvaržymus, kelionių ir naujų patirčių išsiilgę žmonės pamažu vėl grožisi bundančia gamta, domisi dar neatrastais šalies kampeliais. Prie naujos realybės prisitaikę turizmą skatinantys verslai į pandemijos padiktuotas taisykles žvelgia kūrybiškai ir tikina, jog net ir suteikiant žmonėms daugiau galimybių, saugumas išlieka pagrindiniu prioritetu.
Pokyčių dar teks palaukti
Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, iki lapkričio mėnesio lietuviai gana aktyviai keliavo po kraštą, domėjosi lankytinais objektais. Keliautojus labiausiai traukė Druskininkai, Vilnius ir Palanga. Vėliau, apribojus keliavimą tarp savivaldybių, situacija nemenkai suprastėjo – lapkričio bei gruodžio mėnesiais vietinio turizmo srautai atitinkamai krito iki 51 proc. ir 77 proc. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais vietinio turizmo rodikliai smuko 21 proc. – toks rezultatas šalyje paskutinį kartą buvo stebimas 2017 metais.
Turizmo ekspertai tikina, jog nepaisant pavasarėjančios gamtos ir atlaisvinto judėjimo tarp savivaldybių, tikėtis, kad vietinis turizmas greitai stabilizuosis – sudėtinga, mat antrosios pandemijos bangos dalies viešbučių, restoranų tiesiog neišgyveno. Kai kurie jų vis dar negali atsiverti ir priimti lankytojų, nes neturi reikiamo kiekio žmogiškųjų resursų: tenka iš naujo samdyti darbuotojus, juos apmokyti. Ryškesnio teigiamo pokyčio turėtume tikėtis nebent prasidėjus vasarai.
Sudėtingos aplinkybės reikalauja kūrybiškų sprendimų
Ilgiau nei metus trunkanti pandemija tapo tikru iššūkiu verslui, tačiau jo atstovai vilties nepraranda. UAB „Kuchmistrai“ atstovė Jolita Briedė, vadovaujanti Lietuvos didikų istoriją atspindinčiam viešbučiui „Zyplių dvaro oficina“ tikina, jog pandemija iš tiesų apsunkino daugybės verslų veiklą, tačiau taip pat suteikė vertingų pamokų ir paskatino kūrybiškumą, leidusį prisitaikyti prie naujos realybės.
„Nuolat kintanti situacija šalyje privertė į mūsų tikslus bei galimybes pažvelgti kitu kampu. Nepaisant sudėtingų sąlygų, karantino metu pavyko įgyvendinti ilgai brandintą projektą – praeitų metų gruodį atidarėme išmanųjį viešbutį. Tai, kad jis neturi fizinės registratūros, šiuo metu yra itin aktualus aspektas, o svečiai gali ilsėtis dar saugesnėmis sąlygomis, nesibaimindami papildomų kontaktų. Viešbutyje taip pat nėra įprastų kortelių-raktų – svečiams užsiregistravus, jiems išduodamas unikalus kodas, kuris suvedamas į duryse įmontuotą el. spyną“, – kalba J. Briedė.
Anot jos, karantinas padiktavo ir naujų paslaugų poreikį – didikų virtuvės degustaciniai pusryčiai ir vakarienės viešbučio kambaryje, tapo nauja pramoga nuo pandemijos emociškai pavargusiems žmonėms. Taip pat, į viešbutį užsukę poilsiautojai netrukus galės pasinaudoti ir dviračių nuomos paslauga, leisiančia saugiai keliauti aplinkinėmis vietovėmis.
J. Briedė sako, kad atlaisvinus judėjimo ribojimus tarp savivaldybių, pamažu didėja ir lankytojų srautai, mat naujų įspūdžių išsiilgę lietuviai jau mėgaujasi pavasariu lankydami parkus, dvarus, istorijomis apipintas vietoves, o kulinarinį smalsumą patenkina neseniai svečių vėl sulaukusios lauko kavinės.
„Keliauk Lietuvoje“ atstovai taip pat pažymi, jog sparčiai vykstanti gyventojų vakcinacija iš tiesų teikia vilties. Nemažai žmonių skiepus asocijuoja su laisve keliauti be apribojimų, tačiau tiems, kurie pirmenybę teikia atostogoms gimtajame krašte, vakcinacija didelės svaros neturi. Daugeliui verslų, teikiančių apgyvendinimo, SPA ar kitas paslaugas pakanka ir kliento neigiamo koronaviruso testo rezultato.
